3 dažniausiai kylantys klausimai prieš kreipiantis pagalbos

1. Ar man tikrai reikia psichologo pagalbos, o gal mano problemos nėra pakankamai rimtos, kad vertėtų kreiptis?

Toks klausimas gali kilti, kuomet nesame tikri, ar tai, kaip viskas šiuo metu klostosi gyvenime mus tenkina. Visgi universalios taisyklės, kuomet žmogui reikia kreiptis psichologinės pagalbos – nėra.

Esu įsitikinusi, kad kiekvienas esame savo gyvenimo ekspertai ir save pažįstame geriausiai. Tad jeigu pajuntate, kad nebesijaučiate taip gerai, kaip įprastai, pavyzdžiui, jaučiate nuolatinį stresą ar nerimą, kurie trukdo atlikti kasdienes veiklas, arba praradote susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, verta apsvarstyti kreipimąsi pagalbos. Taip pat, jei turite sunkumų miegoti ar valgyti, susiduriate su problemomis santykiuose ar sunku išgyventi patirtas netektis, traumas ar ligą, tuomet taip pat vertėtų apsvarstyti kreipimąsi pagalbos.

Visgi svarbu tai, kad kreiptis pagalbos galite ne tik tada, kai jaučiatės blogai, bet ir kai norite geriau suprasti save, atsikratyti tam tikrų įpročių ar priimti svarbius sprendimus. Jūsų problemos yra svarbios, nes jos veikia jūsų gyvenimą ir savijautą, tad neverta lyginti savo problemų su kitų žmonių problemomis, nes kiekvieno patirtis yra skirtinga.

2. Kaip rasti sau tinkamą specialistą? Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?

Dažnai galime girdėti keletą psichinės sveikatos specialistų pavadinimus. Tad kuo gi jie skiriasi?

Psichiatrė/-as – yra medicinos išsilavinimą turinti gydytoja/-s, kuri dažniausiai konsultuoja žmones dėl galimų sutrikimų ar ligų diagnozavimo bei galimo medikamentinio gydymo paskyrimo. Psichiatrės/-o konsultacija tinka tuomet, jei simptomai yra labai stiprūs (pvz., stiprus nerimas) ir trukdo kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, negalite atlikti kasdienių veiklų ir užduočių, ar negebate pasirūpinti savimi, ir kuomet susitikimų su psichologu ar psichoterapeutu nepakanka tam, kad galėtumėte toliau įprastai gyventi.

Psichologė/-as – universitetinį bakalauro ir magistro studijų išsilavinimus turintis asmuo. Psichologai (baigę mokslus Lietuvoje) gali būti: klinikinės, sveikatos, organizacinės, teisės, vaikų – tai yra specializacija, įgyta magistro studijų metu. Medicinos įstaigose įprastai dirba tik klinikinės arba sveikatos psichologijos studijas baigę žmonės (kitaip vadinami medicinos psichologais), o šias studijas baigę turi įgūdžių teikti psichologines konsultacijas (mat tai yra įtraukta į studijų programas). Psichologinis konsultavimas yra tinkamas pasirinkimas, jei norite geriau suprasti save, spręsti kasdienius sunkumus ar pagerinti gyvenimo kokybę.

Psichoterapeutas – podiplomines studijas (kurios gali trukti apie 5 m.) baigęs asmuo, įgijęs psichoterapeuto laipsnį ir naudojantis įvairius terapinius metodus ilgalaikiam emocinių ir psichologinių problemų sprendimui. Įprastai psichoterapeutai jau turi magistro laipsnį, dažniausiai – psichologijos arba medicinos, visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog ne visos psichoterapijos mokyklos turi tokius reikalavimus besimokantiems, tad ne visi psichoterapeutai ar kandidatai į psichoterapeutus gali būti psichologai ar psichiatrai.

Psichoterapijos mokyklų yra skirtingų, tad skirtingų psichoterapijos sričių terapeutai gali dirbti kiek kitaip. Visgi, didžiausias veiksmingumo faktorius – specialistės/-o asmenybė, tad nors terapijos mokykla gali padėti klientui geriau suprasti, kaip vyks terapinis procesas, yra svarbiau atrasti žmogų, kuriuo galėtumėte pasitikėti ir jai/jam atsiverti.

3. Kaip vyksta pirma konsultacija su psichologe/-u? Ko tikėtis iš pirmojo susitikimo?

Pirmasis susitikimas su psichologe/-u gali kelti įvairiausių emocijų ir jausmų – natūralu jausti nerimą, įtampą ar baimę, juk atsiveriate žmogui, kurio visai nepažįstate! Toks santykis gali pasirodyti visai nenatūralus, mat jo nesukuriame įprastame socialiniame gyvenime. Visgi jis gali atnešti nemažai įžvalgų, sąmoningumo ir kartais – palengvėjimą. Stresą gali kelti ir nežinomybė, tad štai keletas dalykų, kurių galima tikėtis iš pirmosios sesijos (toliau aprašau tai, kaip atrodo susitikimas iš mano perspektyvos, kitos psichologės/-ai gali dirbti kiek kitaip).

Pirmojo susitikimo metu mano tikslas – pažinti ir išgirsti žmogų: išsiaiškinti, dėl ko jis kreipiasi bei kokie jo lūkesčiai ar keliami tikslai – t. y. kokio pokyčio žmogus siekia. Remdamasi tuo, siekiu įvardyti, ar mano kompetencijos ir galimybės padėti sutampa su žmogaus lūkesčiais. Konsultacijos metu užduodu klausimus apie kliento/-ės gyvenimą, savijautą, įpročius, sveikatą bei motyvaciją keistis.

Pirmojo susitikimo metu taip pat nutariama, kaip toliau vyks mūsų bendradarbiavimas – t. y. nusistatome preliminarų planą: įvardijame taisykles, susitikimų reguliarumą, trukmę, komunikacijos būdus. Užtikrinu, kad viskas, apie ką kalbame, yra konfidencialu – taip garantuojant kliento/-ės privatumą ir anonimiškumą.

Šis susitikimas svarbus ir pačiam besikreipiančiajam – jis padeda nuspręsti, ar psichologė/-as yra tas žmogus, su kuriuo norėsis leistis į gijimo ar savęs pažinimo kelionę (visgi šio sprendimo nebūtina priimti jau po pirmojo susitikimo). Svarbu stebėti, kokie jausmai kyla bendraujant su psichologe/-u: ar lengvai mezgasi santykis, ar jaučiamas saugumas, ar žmogus jaučiasi suprastas. Tam gali padėti ir klausimai psichologei/-ui. Paprašius, psichologė/-as turi nurodyti, kur ir kokius mokslus baigė bei kokiu principu dirba su klientu.