Kaip išjausti emocijas?

1. Atrask, kur kūne jauti emociją

Sėdėjau psichoterapeutės kabinete ir išgirdau save klausiant: „Tai kaip su tomis emocijomis ir jausmais išbūti? Kaip išjausti?“ Nustebau, nes buvau įsitikinusi, jog šį dalyką daryti visada moku. Visgi gyvenant gyvenimą nutinka visko, o emocijų išgyvenimas pasirodo esantis vienas iš sunkiausių užduočių: nors teoriškai aišku, ką daryti, kartais visas kūnas tam priešinasi, ir tenka susidurti su emocijų disreguliacijos pasekmėmis (pvz., impulsyvus elgesys, tam tikrų jausmų vengimas, intensyvių emocijų patyrimas).

Atsakymą gavau ir jo nuolat ieškau pati, nes kiekviena situacija, su kuria susiduriu, yra skirtinga. Visgi tam tikri aspektai gali padėti emocijų reguliacijai, tad šiame tekste aptarsiu žingsnius ar būdus, kaip išbūti, išjausti, išgyventi ar patirti emocijas, kad jos netaptų mūsų priešais.

Mes – kūniškos būtybės, o emocijų patyrimas gali reikštis tik per kūną (tuo ir skiriamės nuo robotų ar dirbtinio intelekto). Emocijos mums padeda priimti sprendimus (pvz., kartoti tai, kas patinka, ar vengti to, kas nemalonu), užmegzti ryšius su kitais bei pažinti save – jų dėka atpažįstame, kas mums svarbu, ko norime ir kas mus skaudina.

Kaip žinome, kad kažką jaučiame? Kūnas siunčia signalus: įsitempė raumenys ir suaktyvėjo kraujotaka? Greičiausiai pykstu. Sumažėjo energijos, pečiai nusileido, o kūnas sunkėja? Tikėtina, kad liūdžiu. Tai tik keli pavyzdžiai, leidžiantys pajausti, jog įvyko kūniškas pokytis nuo įprastos ramybės būsenos.

Tad pirmasis emocijų išgyvenimo proceso žingsnis – pastebėti, kur kūne jauti emociją. Stabtelėk, leisk sau keletą minučių nukreipti dėmesį į kūno pojūčius ir identifikuok, kurioje vietoje ir kaip reiškiasi šis pokytis bei emocija.

2. Įvardink kokią emociją jauti

Emocijų atpažinimas ir jų įvardijimas gali padidinti sąmoningumą ir padėti sumažinti emocijų intensyvumą. Įvardinimas gali atrodyti taip: „Jaučiu baimę prieš priimant šį sprendimą“, „Ši situacija mane supykdė/nuliūdino“ arba „Jaučiu pyktį.“

3. Išbūk su emocija – pakvėpuok ir priimk

Atpažinai ir pajutai, na o dabar – laikas išbūti su ja ir priimti.

Kartais, kai užplūsta stipri emocija, norisi kuo greičiau nuo jos pabėgti. Tačiau vienas svarbiausių žingsnių – leisti sau su ja pabūti. Emocijų patyrimas yra visiškai natūralus žmogui procesas: kaip ir mintys, emocijos ateina ir praeina – jos nėra amžinos. Leisdami sau išbūti su emocijomis, suteikiame sau galimybę natūraliai jas išgyventi.

Šiame procese gali padėti kvėpavimas – tavo atramos taškas. Sutelk dėmesį į savo kvėpavimą, stebėk, kaip įkvepi ir iškvepi, ir pastebėk, kaip laikui bėgant keičiasi tavo kūno reakcija bei emocijos intensyvumas. Svarbiausia – pabūti su tuo, ką jauti, nevertinant, nesistengiant to keisti ar nustumti.

4. Išreikšk ją

Kartais emocijos būna stiprios, todėl jų išreiškimas gali būti svarbi proceso dalis. Tam gali padėti mėgstama veikla, pavyzdžiui, kūrybinė (rašymas, piešimas) ar judesio reikalaujanti (pasivaikščiojimas, bėgimas, šokis).

Taip pat emocijos gali natūraliai reikštis per kūną, pavyzdžiui, per ašaras, todėl svarbu jų neslopinti ir leisti sau verkti.

Socialiniai ryšiai taip pat svarbūs emocijų išraiškai, tad gali būti vertinga pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki.

5. Suprask emocijos priežastį

Kai emocija nuslūgsta, paklausk savęs: „Ką ši emocija man sako?“. Pavyzdžiui, jei jautei pyktį, galbūt buvo peržengtos tavo ribos? Jei liūdėjai – gal kažko atsisakei ar patyrei praradimą? O gal tiesiog buvai pavargusi(-ęs)?

Taip pat verta pastebėti, kokios mintys, elgesys ar aplinkybės buvo prieš emocijos atsiradimą.

Ir visgi, jei atsakymo rasti nepavyksta – neverta savęs spausti. Svarbiausia – stebėti save ir toliau pažinti.

Emocijos yra unikali žmogiškos patirties dalis. Norint, kad jos nedarytų neigiamos įtakos mūsų gyvenimui, svarbu išmokti jas reguliuoti: išjausti, pasitelkti sąmoningumą kūno pojūčiams, kvėpavimui, įvardinti emociją, išbūti su ja ar sveiku būdu ją išreikšti.

Pabaigai, noriu pasidalinti Alexander Lowen citata iš knygos “Depresija ir kūnas”, kurioje autorius aprašo ir analizuoja, kokią įtaką užslopintos emocijos ir jausmai turi žmogui, nagrinėjamas emocijų kūniškumas. Kadangi autorius nemažai mini kūno ir emocijų ryšį, manau, kad citata iš šios knygos bus puiki pabaiga šiam įrašui:

„Mes visi turime kai ką bendro – savo kūną. Gali skirtis mūsų kilmė, idėjos, tačiau mūsų kūnai funkcionuoja vienodai. Jei gerbiame savo kūną, taip pat gerbsime ir kitų. Jei jaučiame, kas vyksta mūsų pačių kūne, jausime ir šalia esantį žmogų. Jei suvokiame savo kūno troškimus ir poreikius, suprasime ir kitų poreikius bei norus. Ir, priešingai – jei nejaučiame savo kūno, nejaučiame ir ryšio su savo gyvenimu.“